sullaveiki
nafnorð, karlkyn
sullaveiki-bandormur
bandormur sem er sníkill í þörmum hunda og veldur sullaveiki í mönnum og sauðfé
Beyging
eignarfall eintölu ‑bandorms nefnifall fleirtölu ‑bandormar beygist eins og bandormur
eintalafleirtala
án greinismeð greinián greinismeð greini
nf.sullaveikibandormur sullaveikibandormurinn nf.sullaveikibandormar sullaveikibandormarnir
þf.sullaveikibandorm sullaveikibandorminn þf.sullaveikibandorma sullaveikibandormana
þgf.sullaveikibandormi sullaveikibandorminum þgf.sullaveikibandormum sullaveikibandormunum
ef.sullaveikibandorms sullaveikibandormsins ef.sullaveikibandorma sullaveikibandormanna